Hmmmm….


Mėnulis kabo tarsi žiaurus portretas
Švelnūs vėjai šnabžda medžių pasakojimus
Kaip ši tragedija prasideda
Sudaužyta stikline širdimi ir vidurnakčio košmarų trypiamais sapnais. Bet prašau, nereikia ašarų…
Nes baimę ir skausmą gali lydėti mirtis.
Bet mirtis yra troškimas, saugantis skausmo tikrumą…
Tuo ir įsitikinsim…
Ji buvo sutverta dievybės
Bučiuota šaltame veidrodyje
Sniego karalienė.
Jos nepalyginsi su niekuo, jos lūpos tobulai simetriškos, tokios visur ieškojau…
Jos akys tamsios, žibančios, tarsi arabiškas košmaras…
Ji švelniai švytėjo mano gyvenime, tarsi perlas pelkėje
Iki tol, kol tie, kurie negalėjo jos turėti,
Išlaisvino ją iš šio pasaulio.
Tą vakarą, kai medžiai dvokė saulėlydžiu ir kamparu…
Jų žibintai vaikėsi šmėklas ir smalsiai žvilgčiojo šešėliais,
Kuriuos mėtė ant mano meilę vogiančio prakeiksmo…
Ieškodami priežasties skrydžiui arba mirties, kaip jų kelio
Jie užhipnotizuoti sėlino per mišką.
Per taftos pievą ant siūbuojančių jos klubų
Jie visur išieškojo…
Išsaugok rūką saulėtekiui, mirtiną palaiminimą, kurį reikia slėpti -
Jos vaiduoklį rūke.
Jie (penki Dievo žmonės) išniekino viską ir paliko tik
Jos vaiduoklį rūke…
Aušra ją aptiko po kedro žvilgsniu…
Šilkinė suknia suplėšyta,
Varno juodumo plaukai išsiplaikstę,
Apnuogintas jos grožis nusėtas šerkšnu…
Aš žinojau ją praradęs.
Verkiau, kol ašaros pavirto į maldą… Kraujyje ji man prisiekė:
“Niekada neišsiskirsim, nes pavydus dangus pavogs mūsų širdis”.
Tada aš surikau: “Sugrįžk pas mane!
Aš gimiau tave įsimylėjęs, tai kodėl mirtis turėtų stovėti tarp mūsų?!”.
Ir kol aš skendau jos švelniuose linkiuose
Su neišsakytais sapnais ir paskutiniais žodžiais,
Pastebėjau šviesą, nuo bažnyčios varpinės žengiančią link žemės…….
Kaimelis jos gedėjo tik “tarp kitko”,
Nes ji buvo ragana, kurią jų žmonės siekė nuteisti…
O aš atsitraukiau nuo Kristaus, ieškodamas kaltės ženklų savo iškankintoje,
Suledėjusioje sieloje…
Sniego karalienė, su niekuo nepalyginama,
Simetriškomis lūpomis -
Tokios visur ieškojau…
Nekaltos akys, arabiškas košmaras… Apsėstoji…
Pieno baltumo odos…
Mano porcelianinis In…
Grakštus nuodėmių angelas…
Ir vien dėl jos vėjas dvokė saulėlydžiu ir kamparu…
Vijausi jos vaiduoklį ir prakeikiau jų koplyčią liepsnose…
Ir užrakinau visus kančiose - tinkamiausia bausmė nuosprendžiui, kurį jų biblija sukūrė…
Ieškodamas priežasties skrydžiui
Arba begėdiškos ugnies
Užhipnotizuotas bėgau nuo raudos.
Per taftos pievą ant jos siūbuojančių klubų,
Per visus beviltiškoje padėty…
Išsaugok rūką saulėtekiui, paskutinį palaiminimą, kurį reikia slėpti -
Jos vaiduoklį rūke…
Ir aš apkabinau savo pūvančią mylimąją -
Jos vaiduoklį rūke….


nori auginti internete savo gyvūną? kelti levelius, atlikinėt misijas, statyt namus, kolekcionuot įvairius daiktus, pirkt, parduot, varžytis su kitais? užsidirbt pinigų, juos pralošt arba investuot? viską gali rasti čia:
http://www.neopets.com/refer.phtml?username=zalia_saule
didelis dėkui tiems, kas užsiregistruos, kiekviena jūsų registracija man reikš labai daug…
nepamirškite patvirtinti registracijos el. paštu (spamo neprieis, jei registruojantis nepridėsite bet kur varnelių).





